Medžių genėjimas: kada ir kaip teisingai genėti savo sodo medžius ir dekoratyvinius krūmus

Šia tema yra itin daug straipsnių ir nuomonių, tačiau mes norime sudėlioti akcentus.

Žvelgiant į sodą ankstyvą pavasario rytą, kai dar tik prasideda augimo sezonas, kyla klausimas – ar jau metas griebti genėjimo įrankius? Medžių genėjimas nėra paprastas šakų trumpinimas, tai darbas, reikalaujantis žinių, patirties ir svarbiausia supratimo apie kiekvieno medžio individualius poreikius.

Per daugiau nei dešimtmetį, dirbdami ne tik Vilniuje, mes, Arbogama komanda, matėme ne vieną medį nukentėjusį nuo netinkamo genėjimo. Deja, daugelis žmonių vis dar mano, kad genėti galima bet kada ir bet kaip. Tikrovė yra kur kas sudėtingesnė.

Kodėl medžių genėjimas yra būtinas?

Pirmiausia reikia suprasti, kodėl medžiai apskritai reikalauja genėjimo. Gamtoje medžiai auga laisvai, tačiau mūsų soduose ir miesto erdvėse jie susiduria su visiškai kitokiomis sąlygomis. Ribotas plotas, kaimyniniai medžiai, pastatai, elektros laidai ir t.t. – visa tai daro poveikį natūraliam medžio augimui.

Teisingas medžių genėjimas padeda:

• Formuoti subalansuotą lają ir sveiką šaknų sistemą. Taip, būtent šaknų, nes viskas susiję

• Pašalinti ligų ir kenkėjų pažeistas šakas anksčiau, nei jie spės išplisti

• Užtikrinti saugumą, pašalinant silpnas ar netinkamai augančias šakas

• Pagerinti šviesos patekimą ir oro cirkuliaciją lajoje

• Formuoti estetišką medžio siluetą

Optimalus medžių genėjimo laikas Lietuvoje

Vilniaus klimato sąlygomis optimalus genėjimo laikas priklauso nuo medžio rūšies ir genėjimo tikslo. Trumpai tariant, geriausias laikas visada bus tas metas, kai medis gali veiksmingai reaguoti į padarytas žaizdas, t.y. aktyvios vegetacijos metu.

Netinkamiausias laikas genėjimui:

• Žiemą, kai oro temperatūra būna žemiau 5 °C, ypatingai tai aktualu jeigu daromi didesnio diametro pjūviai

• Vasarą, kai temperatūra 25°C ir daugiau karščio. Kuomet kelias savaites laikosi sausra

• Klevai, beržai, skroblai, riešutmedžiai ir kiti pavasarį turintys intensyvų sulotekį medžiai, genimi po lapų išsiskleidimo.

Žiemos genėjimas (sausis – vasaris) tai geriausias laikas daugumui lapuočių medžių. Medis ramybės būsenoje, syvų judėjimas minimalus, o be lapų gerai matoma visa šakų struktūra.

Pavasario genėjimas (kovas – balandis). Didžiausias darbymetis soduose prie obelų.

Vasaros genėjimas (birželis–rugpjūtis), tai galima sakyti, kad yra antras genėjimas atlikus ankstyvą pavasarinį ar rudeninį genėjimą. Vaismedžiai dažnai genimi vasarą, ypač jei norima kontroliuoti jų augimą ar nukreiti medžio energiją į derliaus auginimą, o ne naujų ūglių formavimą. Taip pat vasarą šalinamos avarinės šakos ir atliekamas sanitarinis genėjimas.

Rudens genėjimas – paprastai vengiam intensyvaus rudeninio genėjimo, nes medis ruošiasi žiemai, o žaizdos gali nespėti „užsigydyti" iki šalčių. Itin daug vilkūglių auginantiems medžiams (dažnai tokie jau būna labai stipriai nugenėti anksčiau) – geriausias genėjimo laikas yra vasarinis. Kaulavaisius geriausias genėti po derliaus nuėmimo, o žydinčius krūmus rekomenduojama genėti po žydėjimo.

Dažniausios medžių genėjimo klaidos

Per savo karjerą matėme visokiausių genėjimo „katastrofų". Štai dažniausios klaidos, kurių tikrai reikėtų vengti.

Stipraus brandaus medžio lajos sužeminimo pjaunant kamieną. Tokiose vietose padarytų žaizdų medis niekada „užsigydyo", susidaro drevės, žievės nekrozės, padaugėja ligų ir t.t. Taip pat dažniausia ir žalingiausia klaida – visų šakų sutrumpinimas iki vienodo aukščio. Tai sukelia chaotišką daugybės naujų ūglių augimą, silpnina medį ir jam sunkiau kovoti su ligomis ir kenkėjais..

Per didelio šakų kiekio pašalinimo vienu metu. Medis per vieną sezoną neturėtų prarasti daugiau nei 25 - 30 procentų vainiko masės.

Netinkamo pjovimo ar kirpimo vietos parinkimo. Šakas reikia pjauti tam tikroje vietoje (apie tai parašysime vėliau).

Vengti žaizdų apdorojimo sodo tepalais ar visokiais dažais. Pjūvių apdorojimas minėtomis priemonėmis yra pasenusi metodika. Šiuo metu mokslas įrodė, kad medžiai kur kas lengviau izoliuoja padarytas žaizdas, kai jos niekuo neužtepliotos. Svarbiausia tinkamas pjūvis.

Profesionalių įrankių svarba medžių genėjimui

Medžių genėjimas reikalauja ne tik žinių, bet ir tinkamų įrankių.

Mes, Arbogama specialistai, naudojame:

• Profesionalias genėjimo žirkles ir pjūklus, užtikrinančius švarų pjūvį

• Alpinistinę / arboristinę įrangą saugiam darbui dideliuose medžiuose

• Įrankių švara, dezinfekcija ir aštrumas itin svarbūs

• Sunkiai pasiekiamose vietose naudojami teleskopiniai įrankiai. Tačiau jais reikia dirbti atidžiau, nes pjūvio vieta sunkiai matoma.

Saugumas pirmiausia

Genint medžius, ypač didelius, saugumas yra kritiškai svarbus. Elektros laidai, nestabilios šakos, darbas aukštyje – visa tai reikalauja specialių žinių ir įrangos.

Prieš keletą metų gavome skubų iškvietimą – gyventojas bandė pats nugenėti liepą šalia namo. Didelė šaka užsikabino ant stogo, o situacija tapo pavojinga ne tik pačiam vyrui, bet ir kaimynams. Tokių situacijų tikrai galima išvengti, laiku pasitelkus specialistus.

Kada kreiptis į medžių genėjimo specialistus (arboristus)?

Rekomenduojame kreiptis į arboristus, kai:

• Medis aukštesnis nei 4–5 metrai

• Šalia yra elektros laidų ar pastatų

• Reikia pašalinti storas (daugiau nei 10 cm skersmens) šakas

• Medis serga ar pažeistas vėtros

• Neturite patirties ar tinkamų įrankių.

Pagrindinė taisyklė - jeigu nežinai kodėl kerpi ar pjauni šaką, geriau iš vis negenėk, taip medis bus sveikesnis.

Nemokama medžių genėjimo konsultacija

Suprantame, kad kiekvienas medis yra unikalus, todėl siūlome nemokamą konsultaciją visoms Vilniaus ir apylinkių vietovėms. Mūsų arboristas atvyks į jūsų sklypą, įvertins medžių būklę ir pateiks detalų genėjimo planą su aiškia kainų sąmata (pasiūlymas galioja iki 2026.01.31)

Skambinkite mums bet kuriuo metų laiku – medžių priežiūra niekada nemiega, o mes visada pasiruošę padėti jūsų žaliesiems draugams būti sveikiems ir gražiems.